Šiemet dalyvavau „Method, Sound & Silence“ projekte pradedantiems eksperimentinės elektronikos ir garso meno kūrėjams. Daugiau nei mėnesį trukusios programos kulminacija vyko balandžio 17 d. Sodas 2123 aktų salėje, kur visi dalyviai pristatė šiek tiek savo kūrybos. Koncerto įrašo neturiu, bet labai panašų įgrojimą susukau jau po renginio, jį galima išgirsti mano bandcampe. Ten taip pat įkėliau ir kelias idėjas, kurių nepanaudojau pasirodyme.
Daugiau apie kūrinį – teksto pabaigoje.
Pakartojimas laukia birželio 13 dieną Miško uoste, Švenčionėliuose!
Trumpai: projektas, buvo puikus ir labai naudingas, jaučiuosi rimtai pasistūmėjęs į priekį. Gavau daug daug gerų patarimų, palaikymo ir puikias sąlygas pristatyti savo kūrybą gyvai. Rekomenduoju!

vtns @ Method, Sound & Silence 2026, Sodas 2123. Nuotraukos autorius: Dominykas Bliznikas
Method, Sound & Silence – platforma, organizuojanti ne tik šią naujo garso programą-konkursą, bet ir išskirtinių atlikėjų koncertus, paskaitų ciklus. Vien patekt į dalyvių šešetuką yra džiaugsmas ir garbė, bet apie tai nedaugžodžiausiu, nes jau pirmojo susitikimo metu mums aiškiai pasakė: neabejokit, nesistebėkit, esat čia, nes esat to verti. Šitoks užtikrintas pasitikėjimas bent jau man labai padėjo nesimėtyti ir susikoncentruoti į tai, ką reikėjo padaryti.
O daryti tikrai buvo ką, nes projektas – greitas ir koncentruotas.
Pirmą kartą susitikom likus daugmaž mėnesiui iki baigiamojo renginio ir gavom aiškią žinutę: turim išsikelti ambicingą kartelę. Trumpai prisistatę ir pakalbėję apie savo kūrybą, sužinojom, kokias fucking premium sąlygas gausim pristatyti savo kūrybą: profesionalus garsas ir šviesa, galimybė naudot savo vizualizacijas bei, tikėtina, pilna Sodas 2123 aktų salė. Organizatoriai – žinomi ir patyrę: kuratorius Benas Trakimas (Hìldå), koordinatorė Giedrė Nalivaikaitė (Superkoloritas, ex-shishi), o kad kuo geriau pasiruoštume, mus po tris pasidalino mentoriai Vladas Dieninis ir Vytis Puronas, su kuriais darbą turėjom derintis savarankiškai – kiek pasiimsi, tiek ir gausi. Išsiskirstėm dirbt jau žinodami ir preliminarų generalinės repeticijos laiką.
Pamenu, kad po to pirmojo susitikimo išėjau labai neramus. Iki tol ketinau kur nors kampe įrengti garso skulptūrą, bet renginio formatui ji būtų netikusi. Kol numyniau namo, apsisprendžiau sugroti programą nuo scenos. Paprasta nuspręst, ne taip paprasta įvykdyt, nes nei turėjau sceninės patirties, nei mano įranga baisiai tinkama groti gyvai. Lyg dar reiktų priežasčių nerimauti, man trūko didesnių idėjų pasirodymui. Turėjau dirbti nuo nulio, nes paskutinį pusmetį sėdėjau sulindęs į generatyvios garso sintezės niuansus Pure Data (to reikėjo garso skulptūrai). Šiame etape labai gelbėjo tas susitikime parodytas pasitikėjimas: nereik abejot, reik padaryt.
Beje, jei domina kaip skamba viena iš garso skulptūros versijų, reaguojanti į judantį žmogų, galima paklausyti čia:
Po pirmojo susitikimo sekė bendravimas su mentoriumi. Mūsų trijulei padėjo Vytis Puronas. Pirmą kartą susibėgom visi keturi, aptarėm grojimo stilius, priemones, technikos niuansus ir paklausėm dalyvių kūrybos. Vytis papasakojo nemažai niuansų apie pasirodymo strategiją ir struktūrą. Manau, kad aš buvau menkiausiai pasiruošęs, nes į tą susitikimą atsinešiau tik vieną gabaliuką. Palyginimui, kolegė turėjo kone išbaigtą pasirodymo programą! Beje, Sodas 2123 (ir) šiais metais išleido dalyvių kūrybos kompiliaciją, kuriai tą gabaliuką ir susukau, mąstydamas, ką ketinu daryti pasirodyme. Gal įdomu tai, kad radijo bangų semplą į kilpą įrašau gyvai, žaidžiau su FM bangų garsu, bet šios idėjos pasirodyme nepanaudojau.
Klausytis čia:
Vyčio komentarai labai padėjo išspręsti mane kamavusias problemas dėl struktūros ir pasirodymo strategijos. Geriausiai įstrigo pavyzdys kaip jis su kitu atlikėju sudaro pasirodymo struktūrą pagal paprastą pasakojimą su aiškiai apibrėžtais atskaitos taškais, daugmaž: veikėjas daro remontą, jis pirmiausiai kala, o nuo penktos minutės pradeda gręžti ir t.t., atlikėjams lieka tik pasistatyti laikrodį abiems matomoj vietoj ir išpildyti naratyvo dalis.
Toliau bendravome nuotoliniu būdu – kurį laiką dirbau su garso dizainu, struktūra, išbandžiau nemažai idėjų, daugelio jų net neįrašiau. Galbūt pasirodys keista, ypač turint galvoje pasirodyme panaudotus žodžius ir semplus, bet reikšmingą dalį praleidau rašydamas tekstus. Klausytojui pasiūliau tik jų nuotrupas, pavyzdžiui, kelias frazes apie veikėją Kliunkį, kuris yra vienas pagrindinių veikėjų kažkada pradėtos ir nebaigtos knygos rankraštyje. Šio projekto metu jis tapo dar ir lyriniu subjektu ir eilėraščių autorium. Kiek daugiau to konteksto ir tekstų nugulė ilgesniame kasetės įraše, kurį pavadinau „pasiteisinimai“:
Kaip žinia, projekto viduryje iškrito Velykos ir Rewire festivalis Hagoje. Šventinis laikotarpis man buvo produktyviausias, nes jau buvau subrandinęs galutinę idėją, struktūrą ir dėliojau atlikimą. Kelis skirtingus pilno pasirodymo įrašus išsamiai pakomentavo Vytis. Laimei, mano įrašai patiko ne tik man, bet ir jam, todėl galėjau ramesne sąžine, likus mažiau nei savaitei iki generalinės repeticijos, išvykt į Rewire, kur praeitais metais pasirodė Milan W., netrukus koncertuosiantis ir Method, Sound & Silence platformoje. Dėl tam tikrų aplinkybių vykau ratais kvadratais, turėjau daug laiko autobuse ir traukiniuose. Juose dar padirbėjau su tekstais, nutariau į pasirodymą įtraukti ir vien balso semplams panaudoti turbūt nepatogiausią mano instrumentą – PO-33.
Generalinę repeticiją rengėme kelios dienos iki koncerto, todėl turėjome nemažai laiko susijungti aparatūrą, pasiruošti ir pasitikrinti garsą. Kiek žinau, tokios prabangos dalyviai ankstesniais metais negavo. Man tai buvo pirmas kartas ir, prisipažinsiu, tikrai nežinojau, ką turėčiau patikrinti ir kaip elgtis. Sugrojome savo programas ir gavom komentarų iš organizatorių, mentorių ir kitų dalyvių. Šitaip salėje praleidę didelę dalį trečiadienio, skirstėmės iki penktadienio.
Atsinaujinusioj Sodas 2123 aktų salėj po scena stovėjo aštuoni subai, kurie gerai drebino erdvę. Savi pliusai ir savi minusai, nes keli garsai iš Volca Sample tiesiog paskendo žemo dažnio takelyje, o po kelionės įtrauktas PO-33 nuvylė – buvo sunku gyvai naudoti mažyčius mygtukus, o semplų garso lygis ir patys semplai reikalavo daugiau darbo. Repeticijos metu trūko šviesos, todėl labai nepatiko naudoti ir mažytes Monotron svirteles, kurios yra juoda ant juodo juodame korpuse. Nusprendžiau iki penktadienio savo setupą palikti salėje ir namų darbams pasiimti tik Volcą ir PO.
Koncerto dieną susirinkome, pasitikrinome garsą ir labai apsidžiaugiau, kad Volca vis dar serviravo žemus, bet nebeužgožė kitų garsų, ypač takelio su balso semplais. Be to, radau būdą kiek užtikrinčiau panaudoti PO. Nors Monotrono svirteles pažymėjau baltu markeriu, mus apšvietė profesionaliai ir šviesos prie instrumentų netrūko. Prieš koncertą nustebau ir apsidžiaugiau supratęs, kad jaudinuosi gerokai mažiau nei po pirmojo susitikimo ar prieš repeticiją.
Mūsų baigiamąjį koncertą sudarė dvi dalys. Nenoriu aprašinėti visų pasirodymų, nes mano atmintyje viskas jau kiek susiplakę, ypač skirtingi atlikimai repeticijoje ir koncerto metu. Pradėjo Gr▲nPa su perkusine garso skulptūra. Tęsė Gabija Žilienė ir Kšišitofu, elektronikos efektus derinę su, atitinkamai, kanklėmis bei elektrine gitara. Antrąją dalį pradėjau aš, sekė girlsnghosts ir Karolinos Bimbaitės pasirodymai.
Jei norit sužinot, kaip visa tai skambėjo iš tikrųjų, atvarykit į Švenčionėlius, Miško uostą, birželio 13 d.!
Šis kūrinys yra „tepalas“, nes mano procesas buvo teplioniškas, kaip dūdlas.
Grubiai tariant, mano pasirodymą sudaro trys dalys, kurios po kelias minutes persikloja. Garsine prasme, esminis tepalo akcentas yra kintančio greičio kasetės garsas, o struktūriškai pasirodymas vystosi per poezijos nuotrupas.
Pasirodymą kūriau pagal nepublikuotus tekstus, kuriuose veikėjas Kliunkis panirsta į anarcho-primityvizmą ir nusprendžia, kad vienintelis kelias žmogui – grįžti į medžius. Nesileidžiant į tokios idėjos niuansus, Kliunkis mato žmoniją kaip per daug susireikšminusią ir kenksmingą gyvybės formą. Pirmojoje dalyje jis komentuoja pasaką, kurios įžangoje „žmogui visa žemė priklauso“, o antroje dalyje ima „gydyti pasaulio ligą“ nuo savęs. Dialogas vystosi per kasetę, kurioje yra dvi semplų linijos: originalaus pasakos įrašo ir mano balso.
Antrosios dalies pamatu laikau frazę „tirpdo nosies pertvarą citrinos rūgštimi“, kuri yra paremta tikru nutikimu savanoriaujant reivuose. Į to įvykio detales nesileisiu, bet esmė paprasta: apsigaut lengva. Kliunkio idėjos, kaip apgaulingas placebas, irgi atveda jį į kenksmingas pasekmes. Jis atsiduria rūsyje, kur iš žemės natūraliai smelkiasi radioaktyvus radonas, ir situaciją pavadina gydymu. Per PO paduota frazių mišrainė yra poezijos, kurią parašo Kliunkis, nuotrupos. Jas sukergiau efektais ir paleidau kažką panašaus į ritminę muziką.
Kūrinio pabaigoje nebėra balso ir poezijos, tik garsai, kurie vienu metu ir girdimi neaiškiai, ir dekonstruojami. Gavau komentarų, kad kažkam tai priminė karo atgarsius ir palieku visišką laisvę interpretacijoms, tačiau mano pagrindinė intencija buvo garso (ar labiau sintezatoriaus patcho) dekonstrukcija. Performansą pabaigiau kasetės kilpa, kurioje nebebuvo balso, tik kontaktinio mikrofono krebždesys ir kasetės šnypštimas.
Paskutinė dalis man įdomi tuo, kad joje naudoju Microfreak presetą, kuris kone pilnai išnaudoja sintezatoriaus patchinimo matricą. Arpegiatorius mano pasirinktas natas paleidinėja tolygiu intervalu, tačiau naudoju tokį keistą ir netolygų semplą, jog vietomis jis tarsi sproginėja, pokši, aidi. Šiek tiek pamoduliavęs garsą imu atjunginėti matricos taškus, lyg traukčiau kabelius iš modulinio sintezatoriaus. Galiausiai klerantis garsas nusilpsta ir nusileidžia kasetės traškesiui.
Pasirodyme naudojau tik šiuos instrumentus, jokio DAW:
Tokio setupo nerekomenduoju, nes praktiškai visa įranga, išskyrus Microfreak, naudoja 3,5 mm jungtis. Kadangi mano mikšeriukas signalus priima per 6,3 mm jungtis, visi kanalai ėjo bent pro vieną perėjimą. Tai ne tik nepatogu, bet ir rizikinga, kad kuris perėjimas ims triukšmauti ar pan.
Viso pasirodymo metu ?TR606 buvo pajungtas per Monotron, o Microfreak per kaoss padą. Eksperimentavau su gyvu radijo ir mikrofono samplinimu, efektų ir kanalų perjungimu, bet ilgainiui supratau, kad per tokį trumpą laiką žongliruodamas kasetėmis, vis tildydamas kanalus vien tam, kad sukeisčiau laidus, atlikčiau nuobodesnį pasirodymą. Kaip minėjau, kelis kitokius sujungimus įrašiau. Prašom:
Ryšio pabaiga.