Iš ko sudarytas kraujas

Kraujas yra nuostabus ir nepakeičiamas. Rimtai – kraujui neturim jokio pakaitalo ant viso svieto. Mes esam lyg gyvybės syvų gaminimo fabrikėliai, galintys kas kelias savaites ar mėnesius padėti gydytojams gelbėti gyvybes. Aukoti kraują yra paprasčiausias būdas padėti sunkiai sergantiems žmonėms. Aš jau daugiau nei dešimtmetį aukoju kraują ir jo komponentus, o 2019 metais kraujo donorystė dar ir išgelbėjo man gyvybę. Tiesa, netradiciniu būdu: niekas man nepaaukojo kraujo, atvirkščiai – mane išgelbėjo tai, jog aš pats buvau kraujo donoras.

Norėjau papasakoti apie šį nutikimą, bet supratau, kad mano įžangos tokios ilgos, jog išsitenka į atskirą įrašą, todėl pirmiausiai paskelbiu šį tekstą apie kraują bendrai. Kiek matau iš juodraščio, laukia ir antroji dalis apie kraujo donorystę, o jau trečiojoje pavyks ir papasakoti, kas man iš tiesų nutiko.

• Kraujas ir kraujo sandara (skaitote dabar)
• Kraujo donorystė (nekantriai laukia paskelbimo)
• Kaip kraujo donorystė išgelbėjo man gyvybę (dar nekantriau laukia paskelbimo)

Kas sudaro mūsų kraują?

Ar yra čia ką pasakoti? Kokioj šeštoj klasėj išmokom, kad yra trys kraujo kūneliai: raudonieji (eritrocitai), baltieji (leukocitai) ir trombocitai. Kaip žinia, eritrocitai nešioja deguonį ir anglies dvideginį, o trombocitai atsakingi už krešulius (ir insultus), o leukocitai yra esminė imuninės sistemos dalis. Visi kraujo kūneliai plaukioja kraujo plazmoje.

Per savo donorystės metus sužinojau, kad aukoti galima ne tik kraują, bet ir kiekvieną komponentą atskirai: eritrocitus, trombocitus, plazmą ar net leukocitus (ypač retais atvejais). Donavus kraują jis ištiriamas ir, jei viskas gerai, išskiriamas į atskirus komponentus naudojant centrifūgą. Tuomet jie saugomi skirtingomis sąlygomis (pvz., skirtingoje temperatūroje, o trombocitai dar ir judinami, kad nesuliptų). Bėda yra ta, jog kiekvienas kraujo komponentas yra skirtingas, kraujo kūneliai turi įvairius gyvenimo ciklus, yra dešimtys kraujo grupių… Kraujas yra daug sudėtingesnis nei šeštos klasės vadovėlyje parašyta.

Kraujo plazma

Kraujo plazma yra sūrus skystis, kuriame plaukioja kraujo kūneliai ir įvairios medžiagos. Pavyzdžiui, joje pliuškenasi bakterijos, virusai ar įvairios molekulės. Pavyzdžiui, jei vartojate ypač daug geležies, jūsų plazmoje gali plaukioti „laisvas“ geležis, kuris oksiduosis organizme arba „pamaitins“ nedraugišką bakteriją. Įprastai geležį mūsų organizme prisijungia baltymai (transferinas, feritinas, mioglobinas ir kt.). Vienas iš kraujo aukojimo privalumų – galima atsikratyti tokio geležies.

Kraujo plazma yra greitai atsikurianti medžiaga, todėl jos paaukoti galima net dukart per mėnesį. Užšaldytą plazmą galima laikyti net iki 3 metų. Plazma yra ypač svarbi kai kurių vaistų gamyboje ir vienintelė kraujo dalis, kurią galima teisėtai išvežti iš Lietuvos, kadangi mes savo šalyje neturime plazmos perdirbimo gamyklų ir negalime patys iš jos pasigaminti vaistų.

• Plazma sudaro daugmaž 50-55 proc. kraujo tūrio.
• Pačią plazmą sudaro 90 proc. vandens.

Raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai

Eritrocitai yra plokšti, raudoni kraujo kūneliai, nešiojantys deguonį į visas mūsų ląsteles. Jų spalva tokia dėl geležies turinčio hemoglobino. Būtent prie jo jungiasi deguonis ir dalis ląstelių išskiriamo anglies dvideginio. Smalkės arba anglies monoksidas (CO) taip pat gali prisijungti prie hemoglobino ir sukelti apsinuodijimą – jos susijungia su hemoglobinu į karboksihemoglobiną, kuris neleidžia raudonajam kraujo kūneliui pernešti deguonies.

Raudonieji kraujo kūneliai žmogaus organizme plaukioja tris-keturis mėnesius: 100-120 dienų. Vis dėlto, paaukoti eritrocitai gydymui tinkami iki 42 dienų.

Leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai

Baltieji kraujo kūneliai yra labai plati sąvoka. Juos galima skirstyti pagal struktūrą ir ląstelių sieneles. Per daug nesismulkinant, plačiausios leukocitų grupės yra monocitai, limfocitai, bazofilai, eozinofilai ir neutrofilai. Didžiausia baltųjų kraujo kūnelių grupė yra neutrofilai, sudarantys 60 proc. visų leukocitų. Iš viso baltieji kraujo kūneliai sudaro vos 1 proc. kraujo tūrio.

Apie baltuosius kraujo kūnelius galima prirašyt krūvą įdomybių. Pavyzdžiui, viena iš limfocitų grupių vadinama T limfocitais arba T ląstelėmis. Vieni T limfocitai naikina vėžines ar virusais užkrėstas organizmo ląsteles. Atminties T ląstelės saugo antigenų likučius, dėl kurių mūsų imuninės sistemos tampa daug atsparesnės daugeliui persirgtų ligų. Beje, T limfocitai yra patys ilgaamžiškiausi kraujo kūneliai, išgyvenantys net iki kelerių metų.

Baltųjų kraujo kūnelių gyvenimas yra hardcore: makrofagocitai (monocitų tipas) daugiausiai saugo įvairius audinius, kuriuose sušlamščia svetimkūnius, mikrobus ir negaluojančias ląsteles. Neutrofilai taip pat yra fagocituojančios ląstelės, tačiau jos įprastai sukinėjasi kraujotakoje. Tuo tarpu eozinofilai reguliuoja alergines reakcijas (įskaitant alerginę astmą) IR kovoja su daugialąsčiais parazitais.

• Dauguma leukocitų organizme išgyvena vos kelias valandas ar kelias dienas.

Trombocitai

Mažiausi kraujo kūneliai atsako už krešėjimą. Įprastai trombocitai yra pasyvūs ir nesulimpa, kol nesureaguoja su kalogenu. Kalogenas išsiskiria pažeidus kraujagysles. Tuomet trombocitai aktyvuojasi ir prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir vienas kito.

Trombocitai yra vienos trumpiausiai gyvenančių kraujo ląstelių: kraujyje trombocitas cirkuliuoja iki 9 dienų. Tai reiškia, kad mūsų organizmas ypač greitai gamina naujus trombocitus. Kraujo centre paaukoti trombocitai gydymui tinkami vos iki 5 dienų.

Kraujo grupės

Daugelis žmonių mano, kad yra tik keturios kraujo grupės. Ir tie žmonės apsirinka…labai.

Kraujas grupuojamas pagal jame esančius antigenus. Tos vadinamosios keturios kraujo grupės sudaromos pagal taip vadinamus A ir B antigenus, ABO sistemą:

• Jei kraujyje nėra nei A, nei B antigeno, ji žymima O raide ir vadinama nuline ar pirmąja (pirma-ketvirta grupės vadinamos posovietinėje erdvėje).
• Jei yra A antigenas, kraujas yra A grupės.
• Jei yra B – B grupės.
• Jei jame yra abu antigenai, grupė žymima AB.

Taip pat prie grupės būna žymimas pliusas ar minusas. Jis žymi Rezus faktorių (Rh), kuris nurodo, ar kraujyje yra antigeno agliutinogeno. Įtraukę šį antigeną jau gausime aštuonias kraujo grupes (nuo 0(-) iki AB(+)).

ABO grupes austras Karlas Landsteineris atrado tik 1901 metais. Nuo tada kraujo perpylimai tapo daug saugesni, kadangi pagal antigenus galima buvo prognozuoti organizmo reakciją į donoro kraują. Vis dėlto, vien Rh faktorius turėtų išduoti, jog kraujo grupavimas ABO sistema neapsiribojo. Kadangi kraujo grupės skirstomos pagal antigenus, galite įsivaizduoti, kokia painiava kyla, kuomet vis atrandami nauji antigenai. 2016 metais Tarptautinės kraujo perpylimų bendruomenės kongresas pripažino net 346 antigenus, suskirstytus į 36 kraujo grupių sistemas.

Vis dėlto, dažniausiai svarbūs yra tik keli antigenai, pavyzdžiui Kell antigenas.

Vietoj išvadų

Šitam įraše vos vos paliečiau tai, kas žinoma apie mūsų kraują. Vien nuo apie limfocitus galima geekint mėnesių mėnesius. Man labai gaila, kad daug žmonių bijo kraujo ir ta baimė sulaiko jų smalsumą. Kraują naudojame daugiau nei šimtui ligų gydyti, bet jam neturim jokio sintetinio pakaitalo. Todėl ypač svarbu, kad kuo daugiau žinotume apie savo kraują ir stengtumės padėti kitiems. Paaukoti kraujo yra paprasta – užsiregistruok šiandien.